Rankos, suteikiančios pagalbą, švelnesnės negu besimeldžiančios lūpos.
– Robertas Grinas Ingersolis –
Yra toks senas Kinų pasakojimas ;
Kiekvienais metais Kinijoje vykdavo festivalis. Milijonai žmonių susirinkdavo į miestą – mugė trukdavo vieną mėnesį – ir net imperatorius turėjo tradiciją atvykti, kad iškilmingai atidarytų šventę. Žmonės linksmindavosi, šokdavo, dainuodavo ir miestas būdavo labai triukšmingas.
Tais laikais, Kinijoje, vandens šuliniai nebūdavo apsaugoti sienomis. Tamsoje kiekvienas galėjo lengvai įkristi į šulinį, nes nebuvo jokios sienos kaip apsaugos.
Taigi, vienas žmogus įkrito į šulinio duobę. Buvo tamsu, ir jo regėjimas nebuvo geras. Jis šaukėsi pagalbos, bet per didelį triukšmą nelabai kas galėjo jį išgirsti .
Pro šalį ėjo Budistų vienuolis. Aišku, kad Budistų vienuoliui nerupėjo festivalio linksmybės, jis ėjo savo tikslais. Vienuolis užgirdo pagalbos šauksmą ir pažvelgė žemin į duobę.
Duobėje esantis vyras jam tarė, “Kaip gerai, kad tu išgirdai mano šauksmą. Toks didelis triukšmas, visi tiek užimti, aš jau bijojau, kad turėsiu čia mirti.“
Budistų vienuolis atsakė, “Nesipriešink, tu vis tiek mirsi. Visa tai vyksta dėl tavo padarytų blogų veiksmų praėjusiame gyvenime. Nors milijonai žmonių yra čia, bet tik tu įkritai į šulinio duobę, niekas daugiau neįkrito. Turbūt, tu padarei labai blogus veiksmus praeitame gyvenime – žmogžudystę, išžaginimą. Tai yra bausmė tau – priimk tai, nesipriešink, tai yra gerai, kitame gyvenime tu atgimsi švarus be jokių nuodėmių ir tau nereikės įkristi į duobę. Buda taip ir pasakė, “Niekada nesikiškite į kažkieno gyvenimą!“ , atleisk man, aš taip pat negaliu kištis į tavo gyvenimą. Jei aš ištrauksiu tave iš duobės, ateityje tu vėl į duobę įkrisi, todėl, kad tavo bausmė už praėjusio gyvenimo blogus aktus nėra užbaigta – taigi, koks tikslas yra tave ištraukti? Be to, kišimasis į gamtos kursą sukurtų blogas karmas man taip pat. Pavyzdžiui, jei tave ištraukčiau, gal tu rytoj padarytum žmogžudystę, ir už tai aš taip pat bučiau atsakingas, nes be reikalo sutrikdyčiau tavo bausmės užbaigimą, dėl ko tu sukurtum antrą blogį, už kurį tu kentėtum busimame gyvenime. Taigi, atlik bausmę ir atgimk švarus iš naujo“, ir budistų vienuolis nuėjo.
Vyras duobėje buvo labai nustebęs, “Šitie žmonės yra religingi žmonės?“
Po kurio laiko pro šalį ėjo vienuolis, gyvenantis pagal Konfucijaus mokymą. Jis išgirdo nelaimingojo žmogaus pagalbos šauksmą ir sustojo.
Vargingas žmogus atgavęs viltį tarė, “Kaip gerai, kad tu ėjai pro šalį, aš girdėjau gerų dalykų apie tave, o dabar padėk man, nes Konfucijus mokė – “Padėk kitiems“ “.
Konfucijaus vienuolis jam atsakė, “Tu esi teisus ir aš padėsiu. Aš eisiu iš vieno miesto į kitą ir sukelsiu didžiulį triukšmą šalyje tam, kad valdžia pastatytų apsaugos sienas aplinkui kiekvieną šulinio duobę, būk tikras.“
Vargingas žmogus paprieštaravo, “Iki to laiko, kol jūs sukelsite didžiulį triukšmą visoje šalyje, ir kol apie visus šulinius bus pastatytos apsaugos sienos, aš būsiu negyvas. Pagalvok apie mane iš pradžių!“
Vienuolis tarė, “Tu esi nesvarbus ir aš esu nesvarbus – svarbi yra visuomenė. Tu iškėlei labai svarbią problemą įkrisdamas į duobę. Dabar mes už tai kovosime. Aš negaliu eikvoti savo laiko gelbėdamas tave vieną! Išgelbėjant tave vieną, nepanaikins pačios problemos. Visa šalis turi milijonus duobių ir milijonai žmonių gali į jas įkristi. Nepergyvenk dėl savęs, pakilk virš savo savimeilės! Tu jau padarei gerą darbą įkrisdamas į duobę ir iškeldamas šią problemą. Aš ketinu sukurti revoliuciją, kuri atneš apsaugos sienas aplinkui kiekvieną šulinį visoje šalyje ir niekas daugiau nebegalės į juos įkristi. Pagalvok apie ateities kartas!“, ir vienuolis nuėjo.
Vyras neteko žado, “Keistas… Aš mirštu čia, o tas idiotas ketina sukurti revoliuciją!“
Netrukus pro šalį ėjo krikščionių misionierius su krepšiu ant peties, kuris nieko nelaukęs atrišo krepšį, išsitraukė virvę, nuleido ją žemyn ir net nespėjus nelaimingajam žmogeliui žodžio ištarti ištraukė jį iš duobės.
“Rodos jūsų religija yra teisingiausia iš visų religijų“, tarė nustebęs žmogelis.
“Žinoma. Mes esame pasiruošę kiekvienam nenumatytam blogiausiam atvejui. Žinodamas, kad žmonės gali įkristi į šulinį, aš nešuosi su savimi šią virvę, kad galėčiau juos išgelbėti – todėl, kad tiktai išgelbėdamas juos, aš galiu išgelbėti save patį. Bet aš nugirdau tai, ką Konfucijaus vienuolis sakė, ir man neramu – mes neturėtume statyti apsauginių sienų aplink šulinius; kitaip, kaip mes aptarnausime žmoniją? Kaip mes gelbėsime žmones, jei niekas neįkris į duobes? Mes egzistuojame, kad tarnautume, bet pirmiausiai tam turi būti galimybė. Be galimybės, kaip mes galime tarnauti?“
Religijos – verslas
Visoms religijoms, kurios kalba apie “tarnavimą“, rūpi, kad žmonija išliktų varginga ir būtų “patarnavimo“ reikalingume, kad egzistuotų vargšai, našlaičiai, ligoniai, senukai (kuriais niekas nesirūpina). Šitie žmonės yra būtini, visiškai būtini. Kitaip, kas nutiks visiems šitiems “šventiesiems“ žmonijos tarnams? Kas nutiks visoms religijoms ir jų mokymams, ir kaip žmonės užsidirbs teisę patekti į Dievo karalystę?
Jei nebebūtų vargšų, alkanų, kenčiančių, sergančių, jų visi pamatai būtų prarasti. Visa tai yra jų verslas; jiems reikia, kad šios žmonijos problemos išliktų, jų reikalingumas yra visiškai egoistiškas, motyvuotas – šie vargingi ir kenčiantys žmonės turi būti panaudojami kaip kopėčios į dangaus karalystę. Ar tai nėra savimeilė? Ar šis misionierius nėra savanaudis? Jis gelbėja žmogų ne tam, kad padėtų į bėdą papuolusiam; jis daro tai dėl savęs, kad po mirties būtų apdovanotas “amžinuoju gyvenimu“ ir “dangaus karalyste“. Giliai viduje, tai vis dar yra egoizmas, bet visa tai yra užmaskuota gražiais žodžiais: nesavaudiškumas, tarnavimas vargšams.
Patarnavimas
“Tarnavimas“ yra purvinas žodis. Niekada nenaudokite jo. Taip, jūs galite pasidalinti, bet niekada nepažeminkite žmonių jiems “patarnaudami“. Tai yra pažeminimo forma. Kai jūs patarnaujate kažkam, ir dėl to jaučiatės “puikiai“, jūs sumažinate kitą ligi kirmino. Jūs esate toks “super geras“, kad net paaukojot savo interesus vardan to, kad “patarnauti vargšams“ – jūs tiesiog žeminate juos.
Pasidalinimas
Jei jūs turite kažką, kažkas, kas suteikia jums džiaugsmą, taiką, ekstazę – pasidalinkite tuo. Ir atminkite, kad kai jūs pasidalinate, tame nėra motyvo – niekas nesako, kad jei jūs pasidalinsite, jūs pateksite į “dangaus karalyste“ – tai nėra nukreipta į kokį nors tikslą, išskyrus tai, kad jūs jausite nepaprastą pasitenkinimą. Pasidalinimas yra pasitenkinimas, už to nėra jokio asmeninio tikslo.
Tiktai žmonės, kurie tiki pasidalinimu vietoj patarnavimo, gali sunaikinti visas bjaurias galimybes patarnavimui, kurios supa visą mūsų Žemės planetą. Visos religijos eksploatuoja šias galimybes, bet jos duoda gerus vardus tam, ką jie daro – per tūkstančius metų jos tapo labai įgudusios gerų vardų parinkimui – bjauriems dalykams. Ir kai jūs duodate gražius vardus bjauriems dalykams, yra galimybė, kad jūs taip pat galite užmiršti, kad tai tėra tik – danga. Viduje, tikrovė vis vien yra ta pati.
(Evangelija pagal Matą 19:21) Jėzus atsakė: „Jei nori būti tobulas, eik parduok, ką turi, išdalyk vargšams, tai turėsi lobį danguje. Tuomet ateik ir sek paskui mane“.
Dievų kapinės 
