Daugelis jūsų tikriausiai esate girdėję tokį posakį, o galbūt net patys esate kažką panašaus pareiškę:“Jei aš laimėčiau keletą milijonų litų loterijoje, tai nemažą jų dalį paaukočiau labdarai.”
“Visi taip sako, bet kai tik sėkmė juos aplanko, savo žodžius “pamiršta”, tikriausiai atsakytumėte tokį teiginį nugirdę ir dar pridurtumėte – “Pinigai žmogų keičia”.
Ar tikrai pinigai žmogų keičia?
Yra tokia istorija apie išprotėjusią moterį; kai tik ji pamatydavo veidrodį, nedelsiant jį sunaikindavo. Ji buvo “bjauri”, tačiau jos tikėjimas buvo toks, kad veidrodžiai yra jos bjaurumo priežastis. Logiška! Jei nebūtų jokių veidrodžių – ji nebūtų bjauri. Jei ji būtų vieniša ant Žemės, jokių veidrodžių, jokių akių, nes akys taip pat yra veidrodžiai, ar jūs manote, kad ji būtų bjauri? Viena ant Žemės, be jokių veidrodžių, be jokių akių, kurios ją atspindėtų, ji tebūtų tik savimi – nei graži, nei bjauri. Ji išliktų tokia pati.
Vienintelis pasikeitimas, kuris įvyksta sunaikinus veidrodžius, yra tik toks, kad dabar ji negali matyti savo atspindžio. Niekas nepasikeitė, tiktai atšvaitai yra sunaikinti.
Ta pati tiesa yra ir apie posakį “Pinigai žmogų keičia”. Pinigai žmogaus nekeičia, tiksliau būtų – “pinigai žmogų atspindi”. Jei jūs žiūrite į veidrodį ir matote bjaurų veidą, ar jūs sakysite, kad veidrodis gadina? Vargšas veidrodis tiesiog atspindi. Jei jūs turite bjaurų veidą, ką veidrodis gali dėl to padaryti?
Jei jūsų kišenės per viena dieną išsipučia nuo pinigų ir jūs perkate jau aštuntą namą, aštuntą automobilį, aštuntą “Rolex” laikrodį, jachtą, lėktuvą, pamirštate senus draugus, savo pažadą padėti labdaros organizacijoms ar dėl to yra kalti pinigai?
Pinigai nesugadina asmens: pinigai tiesiog atskleidžia asmenį, suteikdami jam perkamąją galią. Dabar jis turi galimybę įgyvendinti savo norus, tuo tarpu kai anksčiau tie norai galbūt apsilankydavo jo galvoje, bet jis neturėdavo galimybės. Pinigai jam suteikia galimybę įgyvendinti tai ko jis nori, bet ar pinigus galime kaltinti dėl žmogaus pasirinkimų?
Tą patį galime pasakyti ir apie valdžią. Kai tik valdžia patenka į asmens rankas, jis(ji) pradeda galvoti kitaip – jis nebenori paleisti valdžios. Tada visos jo pastangos yra kaip išlaikyti valdžią amžinai savo rankose ir kaip išlaikyti žmones kontrolėje. Valdžia pakeičia žmogų, bet ji pakeičia tiktai tą asmenį, kuris buvo potencialiai paperkamas. Jis negalėjo būti žinomas kaip korumpuotas anksčiau, todėl, kad jis neturėjo jokios galimybės, jis neturėjo jokios valdžios. Bet valdžia savarankiškai negali keisti asmens, kuris neturi jokio potencialo korupcijai. Tokiu būdu, tai nėra valdžia, kuri sugadina asmenį; iš tikrųjų valdžia tiesiog jums atskleidžia asmenį. Valdžia atskleidžia tikrąjį žmogaus vidų.
Jei jūs esate potencialiai pasiruošęs būti korumpuotas, valdžia suteikia jums galimybę. Ir jeigu jūs turite visišką potencialą kaip Adolfas Hitleris, Stalinas, Musolinis – tada, ką valdžia gali dėl to padaryti? Valdžia tiesiog yra jums pasiekiama. Jūs galite padaryti su ją daug. Jei jūs esate paperkamas asmuo, jūs darysite su valdžia tai, ką ir visada norėjote daryti, bet neturėjote valdžios tam padaryti. Bet jei jūs nesate potencialiai paperkamas, tada neįmanoma valdžiai jūsų sugadinti. Jūs panaudosite valdžią, bet tai nebus korupcija, tai bus kūrimas. Tai nebus naikinimas, tai bus palaiminimas žmonėms.
Tačiau žmonija turi daug keistų aspektų. Tiktai potencialiai paperkamas asmuo juda valdžios link. Potencialiai geras asmuo neturi jokio valdžios troškimo. Noras turėti valdžią yra į korupciją linkusios būtybės noras, todėl, kad jis žino, kad be valdžios jis nesugebės padaryti tai, ką jis norėtų padaryti. Valdžia atspindi tikrovę, tai, kas yra paslėpta žmogaus viduje.
Dievų kapinės 